- virvagalys
- virvagalỹs sm. (34b) Š, BŽ587, KŽ, DŽ1, Mžš, JT36, (3b) Š, DŽ, NdŽ, Skr, Jnš, virvãgalis (1) NdŽ, KŽ, DūnŽ, Brs, Up, vir̃vagalis (1) Nmj, Pc; Ktk, virvàgalis (1) Škn, Žg trumpa prasta virvė: Ieną vir̃vagaliu pririšau OG191. Aš tau kaip duosiu vir̃vagaliu! KlbII12(Lkm). Paieškok kokio vir̃vagalio maišiokui ažrišt Dbk. Nei vir̃vagalio nebebuvo arkliu parsivest, skarelę nuo kaklo nusirišus parsivedžiau (viską paėmė kolchozas) Svn. Pagriebęs vir̃vagalį pririšė šunį prie būdai Skp. Daboju, jau moma su vir̃vagaliu stovi [i](laukia mušti vėlai parėjusio) Aps. Vainikus darėm aptaisyt – mergaitės pindavo ant kokio prasto vir̃vagalio Skrb. Su tokiu geru vir̃vagaliu pririšau, pripančiojau, i nutrūko, žaltys, tas muno veršis End. Tokį velniuką dar iš virvãgalio gal apšventinti Krš. Ai, sergu, negaliu, mušė mane tėvelis vir̃vagaliu (d.) Ktv. Kokios gi čia vadelės, iš virvagalių̃ suraišiotos Skp. Virvãgalius kokiuos patempia, ką anys (vaikiščiai) daris Ant. Bevijo pančius ir virvagalius, patys nežinodami kam; nebent patiem iš nuobodžio pasikarti Vaižg. Botago nėra: tėvas niekada jo nevydavo, jeigu kartais ir pasirišdavo kokį virvagaliūkštį, tai, kaip jis sakydavo, tik bimbalams nubaidyti rš. ^ Saugokis, kad nesuėstum vir̃vagalio! (sakoma išdykaujančiam vaikui) Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.